Po aktyvių užsiemimų vaikai buvo pasiruošę dailės pamokėlei. Su mažaisiais meninkais pasiaklbėjome apie artėjančią „užatlantinę“ šventę Helouvyną ir susitarėm pasigaminti pagrindinį šios šventės atributą – moliūgą. Proceso metu mažieji nusprendė, kad moliūgai nebūtinai turi būti oranžiniai.. Juk yra ir daugiau spalvų!!! Vaškinės kreidelės bei markeriai puikiai padėjo įgyvendinti jų idėjas.
Vyresnieji „Vangogai“ ir „Pikasai“ buvo pakviesti išmėginti kur kas sudėtingesnę meno formą – tapymą ant šilko. Tapyba ant šilko visų pirma yra didžiulis malonumas. Tapant ant šilko negalima skubėti, būti susinervinusiam ar galvoti apie kažką kita. Tapybos ant šilko procesas įtraukia ir veikia tarsi meditacija, tuo pačiu leidžianti išreikšti kūrybinius sugebėjimus ir nuotaiką ir emocijas. Tapyba ant šilko yra kitokia nei ant drobės ar popieriaus tapant aliejiniais ar akriliniais dažais. Labiausiai ši tapybos technika galbūt artima tapybai akvarele. Šilko dažai liejasi lengvai ir kartais būna nevaldomi – jeigu jie jau kur nutekėjo, tai susigėrė į šilką ir dažų nei ištrinsi nei užtapysi. Niekaip nepaslėpsi J Bet tuo pačiu šios medžiagos leidžia išgauti netikėtą efektą ir iš anksto konkrečiai neapibrėžtą rezultatą.
Pradžioje vaikai buvo susikaustę, bet pabaigoje įtampos neliko nei kvapo, visi mėgavosi spalvom ir savo darbo rezultatais. Kiekviename slypi bent nedidukė meniniko krislelė. Tai supratus, vaikų veiduose žaidė šypsena, pasitenkimas ir pasididžiavimas. Po šių užsiemimo vaikai dar ilgai kamantinėjo jaunąją mokytoją.
