Vasario mėnesį dienos centro lankytojai minėjo vasario 16-ąją, gamino Lietuvos vėliavėles ir puošė grupę, statė Gedimino pilis. Šventė centro draugų gimtadienius, darė atvirukus, pūtė balionus ir puošė grupę. Meilės dienai paminėti kepė širdelių blynus, gamino širdelių segtukus ir segė draugams. Buvo minimos tokios dienos kaip „Tarptautinė knygų dovanojimo diena“, „Pavasario šauktuvės“.
Atlikdami kūrybinius darbelius, vaikai lavino smulkiąją motoriką, dėmesį, susikaupimą, kantrybę. Kūrė darbelius iš įvairių tekstūrų medžiagų: siūlų, kruopų, plastilino, skutimosi putų, antrinių žaliavų, ant siūlo vėrė karoliukus, sagas, spalvino mandalas, plėšė popierių ir jį klijavo pagal linijas, lankstė, piešė neišeinant iš ribų.
Lavino asmens higienos įgūdžius, mokėsi taisyklingai ir reguliariai plauti rankas, valytis dantis. Ugdė savitvarkos įgūdžius, ėjo į parduotuvę, mokėsi naudotis paštomatais ir taromatais. Esant geroms oro sąlygom ėjo pasivaikščioti, mokėsi elgtis gatvėje. Ugdė ir maisto gamybos įgūdžius, virė kiaušinius, koldūnus, virtinukus, kepė duoną, tepė sumuštinius, suko cukraus vatą, spaudė sultis.
Svečiuose turėjo kaniterapijos užsiėmimus, kurių metu vaikai galėjo dresiruoti šuniuką, žaisti su juo, vykdyti estafetes ir maitinti.
Vasario mėnesį grupiniuose kineziterapijos užsiėmimuose buvo vykdomi aktyvūs žaidimai: estafetės, daikto perdavimas kitam žmogui, daikto pernešimas iš vienos vietos į kitą ir t.t.. Vikrumui lavinti vyko judrios, greičio reikalaujančios užduotys. Taip pat vyko užsiėmimai skirti lavinti judesių tikslumą ir mokyti sudėtinių judesių pvz.: peršokti kliūtį, padėti ant grindų kamuoliuką, šokti į tolį. Visa tai buvo svarbu norit įtraukti vaiką į kolektyvinius žaidimus, reikalaujančius taisyklių: žaisti vaikų grupėje, mokyti sulaukti savo eilės, dalintis, paduoti daiktą kitam žmogui.
Individualios kineziterapijos metu buvo taikoma vaizdo struktūra: naudojama darbotvarkė, kurioje pavaizduota veiklos pradžia, pabaiga, išdėliotas užduočių eiliškumas. Taip pat buvo suteikiama galimybė vaikui pačiam išsirinkti užduotis, kadangi aktyvi veikla turi traukti vaiko dėmesį ir jį motyvuoti.
Naudotos priemonės: didieji gimnastikos kamuoliai, švediška sienelė, jutimus stimuliuojantys kamuoliukai, batutas, stacionarus dviratis, bėgtakis, kilimėliai, čiužinys (skirtas sportinei veiklai), įprasti- žaidimų kamuoliai, mobilus užduočių plakatas, steperis (žingsniuoklis), elipsinis treniruoklis, šokdynės gimnastikos lankai.
Psichologinių paslaugų teikimas buvo pradedamas kontakto mezgimu – daug dėmesio buvo skiriama vaiko pomėgių išsiaiškinimui bei teikiant teigiamą paskatinimą už atliktus veiksmus. Tai buvo įgyvendinama bendraujant su vaiku, siūlant jam įvairaus pobūdžio veiklas – dėliones, konstruktorius, žaidimą su kinetiniu smėliu, piešimą, spalvinimą ir kt. užduotis, atitinkančias kiekvieno vaiko asmeninius kognityvinius gebėjimus. Vis dėlto, buvo atkreiptas dėmesys, kad nemaža dalis vaikų negali įvardinti, kokiomis veiklomis nori užsiimti bei neturi tinkamai išlavintų kognityvinių gebėjimų, padėsiančių atlikti lavinamąsias užduotis. Dėl šios priežasties buvo atsižvelgta į šalia esančių darbuotojų rekomendacijas, pastebėtus vaiko poreikius bei suteiktos paprasto pobūdžio veiklos, kurios padeda vaikui išbūti kabinete.
Pastebėjus, kad kontakto užmezgimas su vaikais, pasižyminčiais aukštesniu funkcionavimo lygiu, buvo sėkmingas, daug laiko buvo skiriama kognityvinių gebėjimų, kaip dėmesio apimtis, perkėlimas, koncentracija, lavinimui. Šie įgūdžiai buvo lavinami pasitelkiant asmenines užduotis – kortelės su trūkstamais gyvūnais, objekto suradimo ir nuspalvinimo užduotis, vienodų kortelių radimas. Taip pat su vaikais, pasižyminčiais suprantamais kalbiniais gebėjimais, buvo atliekama emocijų atpažinimo, įvardinimo bei imitavimo užduotis, kurios pagrindinis tikslas yra tobulinti emocinį intelektą. Užduoties atlikimo metu vaikams, esant poreikiui, buvo suteikiama pagalba – negebant atpažinti bei įvardinti matomos emocijos, buvo išdalinamos emocijų kortelės, iš kurių vaikas turėjo pasirinkti, jo nuomone, tinkamiausią. Be to, emocijų atpažinimo užduočių atlikimo metu, vaikai buvo edukuojami apie tai, kas yra emocijos, kada jos pasireiškia ir kaip jos veikia šalia esančius asmenis. Šio supažindinimo metu vaikai taip pat buvo skatinami dalintis savo patirtimi, tokiu būdu didinant asmeninį emocijų atpažinimą ir supratimą. Vis dėlto, nemaža dalis vaikų susiduria su sunkumais įvardinant bei atpažįstant savo emocijas, tad panašaus pobūdžio veiklos bus aktyviai tęsiamos toliau.
Muzikos užsiėmimų metu vaikam buvo grojama daugiau kūrinių iš praplėsto repertuaro. Buvo kuriamos dainos ir improvizuojama pagal situaciją, kad vaikas labiau įsitrauktų į muziką. Buvo atliekami ritmo pratimai, tokie kaip ritmo mušimas rankomis vienas kitam į kojas ir į delnus, ar grojimas su cabasa, taip gerinant ne tik ritmo pojūčius, bet ir kūno motoriką. Vaikai grojo ir jiems buvo grojama su Midi kontroleriu, kuriame yra begalė elektroninių garsų. Taip pat buvo grojama gitara ir dainuojama visai grupei vaikų. Buvo grojama su midi instrumentu “Skoog”. Buvo mokoma groti gitara, dainuoti, dainuojama kartu lietuviškos ir angliškos dainos.
Ataskaitą parengė užimtumo specialistė Lina Gadeikienė
